Užgavėnės
Tai viena savičiausių ir žaismingiausių tradicinių apeigų. Jų paskirtis - išvyti žiemą ir prisišaukti pavasarį. Pagrindiniai Užgavėnių atributai - kaukės ir persirenginėjimas. Seni žmonės sakydavo, jei Užgavėnių nešvęsi, tai visus metus nuo nelaimių neatsiginsi. Tradicijos primena, jog tai paskutinė mėsėdo diena, per kurią daug valgoma, ypač mėsos. Būta manančių, kad tą dieną, po kurios ateina iki Velykų trunkanti Gavėnia, reikia valgyti devynis kartus. Senovėje visi žmonės ruošdavosi šiai šventei: priešpiet gamindavo valgius, taisydavosi drabužius, o popiet jau ir pačios pramogos prasidėdavo.
Užgavėnės - paskutinė žiemos šventė, kurios kiekvienais metais laukia ir dideli, ir maži. Mūsų mokyklos mokinukai visada su nekantrumu jų laukia, prisimena senąsias tradicijas. Vaikai ruošiasi iš anksto: gamina kaukes, ruošia rūbus, stengiasi nustebinti vieni kitus. Nors šiemet žiemos nebuvo, bet vaikai kieme kvietė pavasarį. Pasislėpę po kaukėmis, apsigobę skaromis, šoko ratelius, dainavo tradicines dainas, vaišinosi blynais. Įdomu buvo stebėti storulio Lašininio ir išdžiūvėlio Kanapinio kovą. Jie tarpusavyje rungėsi tol, kol laimėjo Kanapinis. Vaikai grįžo namo ne tik pilnais pilvais, bet ir su gražiais įspūdžiais. Užgavėnių blynai ir arbata - patys skaniausi!
Mokytoja Vida P.